2015 m. sausio 17 d., šeštadienis

kaip nyksta turtas...

Kaip greitai viskas šiame pasaulyje.... , atrodo dar visai neseniai namai kvepėjo gyva pušim, o praėjus tik dešimtmečiui pušis jau nebegyva ir ja minta kirvarpos....
Kirvarpos žinoma gyvos ir joms jokių priekaištų neturime, juk tai kas vyksta  ir yra didžiausias šios planetos stebuklas. Jei tokie menki statiniai kaip mūsų liktu amžinai manau visiems šios planetos gyventojams būtų daug sunkiau ...., nepaisant to merkantilinis interesas ,matant kaip turtas naikinamas, skatina karts nuo karto panaudoti kokia chemiją tas kirvarpas bandant pristabdyti. Čia grynai dėl savęs ir sąžinės ramybės, kad kažką bandei daryti. Naudos jokios beveik.
Kas savaitę sušluojam po tokiom rąstų žaizdom žiupsnelį medžio dulkių ir paskleidžiame pavėjui nuo terasos dalelę savo darbų šiame pasaulyje.
p.s. Mūsų bėdos kartais gali tapti svečių džiaugsmais. Atsimenu puikius apartamentus Talino senamiestyje kuriuose teko gyventi. Vakare nugriuvus į lovą po dienos įspūdžių svoriu ir mėgaujantis tyla girdėdavom tuos pačius gyvūnėlius labai tyliai pranešančius mums visiems svarbiausius visų mūsų laikinumo principus.
Argi ne papildoma vertė tiems kurie klauso ir sugeba išgirsti ?

Komentarų nėra: