šiandien Aliams 150 metų !

Lygiai prieš 150 metų mūsų prosenelis nusipirko 24 hektarus žemės Alių kaime iš Vijeikių dvarininko. Niekas dorai nežino iš kur tiek pinigų buvo. Žemė buvo įvardinta kaip kustarnyki ( krumynai) . Nepaisant to, spėju proseneliui buvo pati geriausia gyvenimo diena. Laukė daugybė darbo, bet manau vaikščiojo po tuos krumynus ir buvo laimingiausias žmogus pasaulyje. Po poros metų pastatys trobą, kuri stovi iki šiol. Dar po penkmečio pasodins alėja iki trobos iš liepų ir uosių. Stebuklas, kad per visas pasaulio negandas galime mėgautis jo medžių paunksmėje. Pašveskim !

1939 liepa

 Apie šitą nuotrauką liepai atėjus vis dažniau pagalvoju. Nedaug išliko tų fotografijų iš Alių smetoninių, o šita berods buvo mamos mėgstamiausia. Ji mažiausia , sėdi pirmoje eilėje ant tų pačių laiptų kur mes dabar...
Gonkelis tas pats, tiesa langai pakeisti, troba ta pati.
1939 liepa. Nejučiom pagalvoji, ar jie jautė tą katastrofą kuri artėja ? Jau greit prasidės okupacija, viskas pasikeis negrįžtamai, dar penkis metus troboj gyvens pasikeisdami rusų ir vokiečių kareiviai. Vokiečiai vaikams dalins šokoladinius saldainius ir kojom atidarinės duris- suprask purvinos rankenos. Rusai mergins vyresnes mamos seseris, bet kaip ir vokiečiai nieko nenuskriaus... Vėliau ateis NKVD ir MGM smogikai ir kažkas važiuos leningrado kaleiman, kažkas į sibirą, o kažką tiesiog tampys negyvą po Uteną...
Gyvenimas matomas šioj nuotraukoj sugrius po poros metų negrįžtamai ir ilgam.
Kitoje gal trobos daugiau matosi....

Čia 1930 , mama dar negimusi, užtat mano senelis  šuniuką apkabinęs. Kitas vyriškis rašytojas Andriukaitis, mano krikšto tėvo tėtis, sibire miręs. Kauno inteligentai Aliuose :)))
Kai mes dabar paveiksluojamės kur šalia tos trobos - atrodo viskas patikima ir saugu. Matyt kaip tuomet...

seniausia kaimo turizmo sodyba Lietuvoje

Rašydamas seniausia- turėjau galvoje pačią sodybą , o ne darbo metus kaimo turizmo sferoje. Taigi tie vienkiemio gyvenimo metai prasideda dar XIX amžiuje, 1871 metais. Būtent tada mano prosenelis perką žemę netoli Alių kaimo iš vietinio dvarininko. Įvykis žinoma patvirtinamas dokumentu. Dokumentas rašomas senąja rusu kontorine kalba, kurios dabartiniai rusai net nelabai supranta . Popierius paženklintas Rusų imperijos herbu. Jau XX amžiuje dokumente atsiranda ir Vytis. Nelaimingais sovietiniais laikais jis ramiai miega senos komodos stalčiuose, o jau XXI amžiuje mums atvykus į Alius vėl ištraukiamas į dienos šviesą. Žinoma per tiek metų reikėjo kapitalinio remonto, tai patikėjome šeimos relikviją Lietuvos Archyvų specialistams ir po poros savaičių atgavome dokumentą pilnai restauruotą ir prikeltą naujam gyvenimui. To pasekoje ir galime pavadinti pranešimą taip kaip pavadiname.
Iš XIX amžiaus liko ne tik istorinis popierius, bet dar tebestovinti troba ir prosenelio nuotrauka. Prosenelio nuo kurio čia viskas ir prasidėjo ( sėdi pirmoje eilėje) :

Įdėmiau įsižiūrėjus matosi , kad fotografija buvo svarbus įvykis šeimos gyvenime. Turbūt buvo pasipuošta, iš spintos ištraukti geriausi drabužiai, bet prosenelio auliniai jau ne pirmos jaunystės ir ... nelabai švarūs. Matyt ne taip lengvai viskas sekėsi ir dienų pilnų sunkaus darbo buvo ženkliai daugiau nei tokių kai buvo padaryta ši nuotrauka.