Jei tu gyveni kaime ir jei tavo kiemas nėra aklinai išbetonuotas, ar išgrįstas akmenimis tam, kad purvas nesineštu namo, tavo kieme tikrai žaliuoja vaistažolės. Jei jų nematai, tai dar esi miestietis, neseniai atsikėlęs gyventi į kaimą. Ir mes pradžioje savo kieme matydavome bendrai žoles, nes prie daugiabučio Vilniuje, kur prabėgo vaikystė žolė prasikalusi pro asfaltą ir buvo tik žolė. Ai, gal kiek meluojame, visi miesto vaikai pažįsta gysločio lapus, tai iš lūpų į lūpas perduodama patirtis, jei nusibrozdini kelią dėk gysločio lapą.
Taigi, atvykę į Alius išmanėm tik apie gysločio lapus. Gerai , kad žmonija išrado raštą ir savo žodinę patirtį surašė. Beskaitant gerokai praplėtėm savo žinojimą apie vaistinius augalus ir šiandien vaišinam svečius Alių natūraliai džiovintomis žolelių arbatomis.
Liepa- tas mėnuo kai kieme tikrai karaliauja daugybė vaistažolių, juk pats vidurvasaris. Galima per kelias minutes prisiskinti buketėlį arbatai. O galima ir neskinti, tik uostyti...
Vingiorykštė kvepia saldžiai ir net prabangiai.
Jonažolė švelniai kvepia ką tik išsuktu medumi ir kiek šviežiai pjauta žole.
Bet iš ties, liepą sodyboje kvepią liepų žiedais, juk kieme žydi eilė šimtamečių liepų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą