2021 m. birželio 14 d., pirmadienis

Martynas. Nauji miegamojo baldai

Nepaisant Covid sukeltų sunkumų, bandome tęsti savo atsinaujinimų tradiciją. Šiemet tikrai negalėsime skirti standartinių 10K atnaujinimams, bet visgi jau beveik 7K sukrapštėme. Dalinamės nuotraukomis iš Martyno. Pakeitėm visus miegamojo baldus. Bandėm priderinti prie vyraujančios baltos ir medžio spalvos naują ir jaukų apšvietimą. Pakeitėme spinteles vaikų miegamajame. Kaip visados negalime pasigirti prabanga, bet skyriame dėmesio smulkmenoms ir jaukumui. Viliamės patiks svečiams ir būsim įvertinti :)

2021 m. balandžio 22 d., ketvirtadienis

kubilas

Mūsų kubilas turi integruotą Jacuzzi sistemą bei LED apšvietimą. Mėgaukitės poilsio akimirkomis po atviru dangumi kartu su šeima ar budami dviese. Kubile komfortiškai gali maudytis keturi svečiai. Kaina: vasarą 60 EUR, pavasarį ir rudenį 70 EUR, žiemą 80 EUR.

2021 m. kovo 1 d., pirmadienis

šiandien Aliams 150 metų !

Lygiai prieš 150 metų mūsų prosenelis nusipirko 24 hektarus žemės Alių kaime iš Vijeikių dvarininko. Niekas dorai nežino iš kur tiek pinigų buvo. Žemė buvo įvardinta kaip kustarnyki ( krumynai) . Nepaisant to, spėju proseneliui buvo pati geriausia gyvenimo diena. Laukė daugybė darbo, bet manau vaikščiojo po tuos krumynus ir buvo laimingiausias žmogus pasaulyje. Po poros metų pastatys trobą, kuri stovi iki šiol. Dar po penkmečio pasodins alėja iki trobos iš liepų ir uosių. Stebuklas, kad per visas pasaulio negandas galime mėgautis jo medžių paunksmėje. Pašveskim !

2021 m. sausio 30 d., šeštadienis

tai nebe Aliai

Tai nebe Aliai, o greičiau Aliaska. Gal kam mieste atrodo gražu ir miela, bet čia kaime kitaip . Stichinis sniegas laužantis pačių pasodintus medžius, ir tuos kuriuos sodino ilgai prieš mus. Nuolat po truputi tolstanti Lietuva, kuri nepriklausomai nuo vyriausybės ir ją supančių biurokratų, nutolo taip toli, kad vargu ar kada besugryž. Tuomet kaip tikroje Aliaskoje, imi rūpintis paprastais dalykais. Tokiais kaip benzino kiekiu bakelyje, grandininiu pjūklu... Eidamas miegoti, tikiesi , kad iš ryto rasi visus pastatus sveikus ir joks medis nebus užvirtęs. Kasi sniegą kaip vakar. Kaip vakar kurio nebebus. Rytoj gal suspėsi pasidžiaugti,
kad malkų pasiruošta sočiai, kad mašina tinkama. Kad katinas murkia šalia, o šalis Lietuva labai tolima.

2020 m. lapkričio 25 d., trečiadienis

vila Petras. Kas pasikeitė ir kur link juda Aliai


 Baigėme ilgiausius remontus. Vila Petras gerokai atsinaujino ir pasikeitė. Pokyčiai buvo atlikti atsižvelgiant į svečių pastebėjimus ir mūsų pačių suvokimą. Pagrindiniai principai - daugiau komforto ir jaukumo, daugiau šviesos interjere.

Turime mylimą svečią Andrių buvusį Aliuose jau daugiau nei 30 kartų ir greit su šeima atvyksiantį vėl. Bendraujant kažkada, mums pasiūlė judėti boutique kategorijos link. Pati mintis puiki, bet kartu įpareigojanti. Nesinori kelti savo svečiams nepagrįstus lūkesčius. Teko plačiau pasidomėti kas yra boutique kategorija ir kokie reikalavimai. Viską gerai apsvartę nutarėme judėti Aliai Art Boutique link.

Pristatome pirmą savo numerį pilnai atitinkantį šią kategoriją. Kas pasikeitė :

buvo tik terasa, bet nebuvo pavėsinės. Yra nauja pavėsinė.



Nauja virtuvė su dvigubai didesniu spintelių tūriu, kaitlente. Pilnai nauja santechnika, originalios etno puodynės ir asočiai jaukumui kurti.



Vietoj 1 dvigulės ir 3 viengulių lovų liko 1 dvigulė ir 2 viengulės lovos atskiruose miegamuosiuose. To pasekoje daugiau lentynų ir knygų kurių skaičius gerokai perkopė 100. Buvo perdažytos lubos ir sienos, visi rąstai nutepti priemone nuo medgraužių, du kartus tonuoti baltai ir du kartus lakuoti. Langų apvadai ir durys tapo steriliai balti.

Svarbiausias dalykas- daugiau originalių meno kūrinių ir autentiškų detalių. Tam skyrėme ypatingą dėmesį. Interjerą puošia V.Vasiliūno ir L.Lianzbergio tapyba, G.Jasudytės ir A.Jonuškaitės-Šaltenienės keramika, tautodailinkų E.Židonio ir O.Bražėnienės darbai. Prie viso to įsodrinome patalpas mūsų prosenelių ir senelių mediniais daiktais naudotais buityje. Su grėbliu mediniu pačiam gaspadoriui dabartiniam teko vasarą vaikystėje pagrėbti. Dabar atrodo neįtikėtina.



Pabaigai vyšnia ant torto :) Tekstilininkės  R.Jasudytės, mūsų tetos, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatės, autentiškų senovinių raktų kolekcijos dalis dovanota Aliams.

Padarėme ką buvome suplanavę, o Jums spręsti ar mums pavyko. 

2020 m. rugsėjo 4 d., penktadienis

covid vasarai pasibaigus. Kuom skiriasi lietuviškas svečias nuo užsienio svečio

 Vasara kurios laukėme su nerimu ir neapibrėžtumu baigėsi. Laikas pasidalinti įspūdžiais. 

Ekonominiais rodikliais buvo neženklus smukimas lyginant su 2019 metais, visais kitais aspektais vasara mums buvo absoliučiai kitokia nei paskutinės 10. Dėl covid per vasarą turėjome vos 4 rezervacijas iš užsienio : 2 vokiškas po 1 latvišką ir estišką. Svečių iš Lietuvos procentas sudarė 96 ir taip buvo gal tik pirmais veiklos metais. Tarkime 2019 lietuviški svečiai sudarė 27 %. Keitėsi viskas - nuo rezervavimo kanalų iki svečiū poreikių. Palikdami nuošalyje ekonominius parametrus atsigręžkime į socialinius, antropologinius Lietuvos svečio ypatumus.

Pirmas ir svarbiausias skirtumas, lietuviai yra griliavimo ir žvejybos mėgėjai. Jaunoji karta gal truputi artėja prie europinio vidurkio, bet tie kam per 40 visados ką nors keps ir dažniausiai žvejos. Kaip visados yra išimčių iš taisyklių, bet trendas toks akivaizdus, kad neįmanoma nematyti. Lietuvis skirtingai nei europietis neįsivaizduoja poilsio gamtoje be griliaus ir dažniausiai žvejybos. Kitas labai smagus dalykas, dingo įprotis kviesti šeiminką užkasti ar taurelę pakelti. Tai matyt buvo atėję iš mūsų rytų kaimynų ir dar prieš dešimt metų buvo norma. Supraskit, kasdien šašlyką valgyti ir girti, nėra labai įdomu ir miela.

Kiti aspektai kur lietuviški svečiai per vidurį maždaug. Vienareikšmiškai švariausiai patalpas palieka Vokietijos svečiai. Lietuviai tikrai gerokai paaugo šioje kategorijoje ir yra panašioje pozicijoje kaip skandinavai. Kita vertus skandinavai niekados nekvistionuoja apgyvendimo įstaigos taisyklių, o kas 10 lietuvis bando tartis dėl išskirtinių sąlygų. 

Viską apibendrinus ir įvertinus , kad turime virš 80% EU  ekonominiu rodiklių, manau lietuviškas turistas turi 90%  savybių dėl kurių europos turistų  trokšta visas pasaulis. Su tuom visus ir sveikinam !


2020 m. liepos 5 d., sekmadienis

Šavašos pažintinis takas. Mūsų mėgstamiausias.


Atstumas nuo Alių 31 km.
Berods pirmas Lietuvoje apskritai pažintinis takas, kai tokie dalykai dar buvo nelabai pažystami lietuviams. Visai netoli Alių, bet atradome visai neseniai tik prieš 3 metus. Pirmas ir pagrindinis įspudis, kad randiesi ne Lietuvoje : kalvotas ladšaftas, raižomas beveik išdžiūnančio vasarą Šavašos upelio. Neitikėtinai daug riedulių pačioje upelio vagoje, kurie pasirodo visu gražumu vasarą, kai vandens lygis krinta. Žmogaus veiklos beveik nepaliestas miškas su nugriuvusiais medžiais... Mums ąsmeniškai smagiausia eiti taku ankstyvą pavasarį sniegui tipstant, bet visais metų laikais nuostabus laikas ir puikios emocijos aplanko. Patys ėjome jau gal 10 kartų ir neketiname sustoti. Prymygtinai rekomenduojame lankantis Aliuose.


2020 m. birželio 19 d., penktadienis

virtuvę pakeitėm


Planavom pakeisti dvi , bet dėl viruso efektų sugebėjome tik vieną. Ateis laikas ir antrai.
Geresnioji vila 4 svečiams turi naują. Naują modernesnį ir didesnį šaldytuvą, patogesnę kriauklę, premium klasės maišytuvą.... Paskaičiavom kiek kainavo vienas pastatas ir kiek lėšų skiriame atnaujinimui esamų. Per 15 veiklos metų lėšos skirtos esamam turtui ir įrangai, ar naujiems patogumams artėja prie pradinių investicijų. Manau kitais metais nutiks situacija kai atnaujinimas, amortizacinės ir nusidėvėjimo išlaidos pralenks pirmines investicijas. Mažiau, jaukiau ir konfortabiliau visados buvo mūsų kryptis. Ačiū tai vertinantiems mūsų svečiams.

2020 m. gegužės 30 d., šeštadienis

kur pavalgyti Aukštaitijoje ? Perino, Pizza Verde, V.Gaidelio rūkyta žuvis


Kai prieš 10 metų klausdavo mūsu svečiai kur galima normaliai pavalgyti , sakydavom už 100km , Vilniuje. Laikai pasikeitė ir mums labai smagu dėl to. Visos minimos maitinimo įstaigos prisideda prie mūsų sėkmės ir viliuosi nors truputi prisidedam prie jų sėkmių rekomenduodami savo svečiams.
 Pasirinkome ir vertinome vietas kurias lankėme 10 ir daugiau kartų ir niekada nenusivylėme.  Nesame jokie maisto ekspertai ar profesionalus vertintojai. Tai tiesiog subjektyvi mūsų nuomuonė.
     Perino Anykščiuose. Jie mato save gastrobar kategorijoje, nors mums seniai atrodo, kad galėtų rastis žodis restoranas. Italijos įkvėptas trumpas ir aiškus meniu, visados idealus aptarnavimas, kai oficiantas ar savininkė atneša puikius stalo įrankius su pirštine, tyli foninė muzika tinkanti restorano ideologijai. Puikus interjieras. Iš lauko pastatas primena sovietmetį.  Patekus į vidų aplanko palaima. Jokių mėgėjiškų sprendimų, viskas dusliai profesionalu - nuo baldų iki servetės ant stalo.


     Utena Pizza Verde. Atsikraustėme į Utenos rajoną daugiau nei prieš 15 metų. Kartais suprantam kad vis dar jaukinamės. Pizza Verde buvo ir yra mažas stebuklas tokiam provincijos miesteliui kaip Utena. Jiegu dar prieš penkmetį būtų kas nors pasakęs, kad Utenoje bus galima pasimėgauti tikra Neapolietška pica, nebūtumėm patikėję. Malkomis kurenama picos krosnis, paprasti , bet kokybiški indrigentai ir visados greitas ir dėmesingas aptarnavimas. Mums skaniausios picos ne tik Aukštaitijoje, o ir Lietuvoje. Tiesa kaskart paprašom kepti šiek tiek ilgiau, kad kraštai pasipuoštų vos matomais apanglėjimais kaip Neapolyje, nes savininkai taikosi prie vietinio valgytojo ir kepimo laiką šiek tiek trumpina išvengdami minėtų juodulių. Bet kokiu atveju mylimiausia vieta Utenoje.



Rūkyta žuvis Ginučių kaime. Pats kaimas idealioje strategiškai vietoje. Beveik visų maršrutų po Aukštaitijos nacionalinį parką keliai kertasi su Ginučiais nesvarbu keliaujate mašina, baidarėmis, dviračiais ar pėsčiomis. Valdas Gaidelis jau seniai leidžia dūmą ant žuvelių įvairių, turi kulinarinio paveldo sertifikatus. Tiesiog privalu užsukti ir paragauti. 


Lokacija leidžia čiupti Jums labiausiai patinkančią žuvį ir kur nors miške ar ant vandens mėgautis tobulu skoniu. Mums skaniausi lynai ir unguriai, bet asortimentas žymiai platesnis.

2020 m. gegužės 6 d., trečiadienis

Degučių pažintinis takas


Atstumas nuo Alių 40 km.
Beveik visados būna, kad mes rekomenduojame lankytinas vietas netoli Alių. Šis atvejis kitoks. Mūsų svečiai Jurgita , Andrius ir Jokūbas, mums rekomendavo nuvykti. Taip ir padarėmė. Patarimai iš lūpų į lūpas būna patys naudingiausi. Tikrai puikus takas. Didžiausi privalumai mums pasirodė : kalvotas reljiefas, senas  ir gražus spygliuočių miškas ( vyrauja šimtametės pušys) ir žinoma aukštapelkės. Kartais užsimiršus gali pasijusti lyg kokioj tundroj tarp skurdžių pušelių. Dar pora nuotraukų :