2017 m. lapkričio 18 d., šeštadienis

dvi skalbyklės

Lapkritis kaip visados pas mus atnaujinimų ir pagerinimų mėnuo. Šis buvo labai užimtas, tai spėjom nedaug. Ėmėmės skalbimo problemos. Kasmet daugėjant ilgesnių rezervacijų skaičiui skalbimo mašina tampa svarbiu faktoriumi mūsų svečiams. Iš karto dvi nusipirkome, vieną skirtą vilai 4 svečiams, nes senoji ten stovėjusi jau moraliai paseno ir prarado išvaizdą, kita pastatėme geresniojoje viloje 4 svečiams.  Reikėjo šiek tiek pakoreguoti vamzdžius, kad tilptų, bet mums pavyko.
Būtume pastatę ir trečią viloje 5 svečiams, bet ten tiesiog niekaip nesutalpintumėm....

2017 m. spalio 20 d., penktadienis

500 000 už Alius per mažai...

Prieš pora dienų gavome netikėtą pasiūlymą parduoti Alius už 500 000 EUR.
Iš pradžių labai nustebau, po to apsidžiaugiau. Nemanau, kad daug kaimo turizmo sodybų savininkų sulaukia tokių pasiūlymų. Tai juk toks verslas su neigiama aura...
Turėjome 2 dienas apsispręsti ... Šiandiena saulė pakilo labai smagiai ir mes atmetėme pasiūlymą. Puse milijono per mažai, už tai ką turime ir kuom džiaugiamės.
Meluotume, jei sakytume, kad Aliai neparduodami. Visaip nutinka, bet nemanau, kad artimiausiais metais tai įvyktų, jei apskritai tai įvyks....
Rytinis šerkšnas, saulės pašildytas garavo iki pietų, sklaidydamas abejones....

2017 m. spalio 2 d., pirmadienis

kiek daug mums duota

Tobula diena šiandiena.... Krintantys lapai matuoja laiką kuriuo galime didžiuotis ir vertinti. Raukšlės ir žilstantys plaukai žymį svajonių teritorijas apie kurias galėdavau tik svajoti...
 Argas buvo viena iš svajonių gyvenat Vilniuje , kažkur Lazdynų daugiabutyje. Ar galėjo 90 kg svajonė tapti realybe kai gyveni 10 aukšte ? Galėjo žinoma, tik tos svajonės gyvenimas nebūtų svajonė. Dabar bėgant bendriems metams viskas atrodo taip gerai, manau ne tik man , bet ir jam...

2017 m. rugsėjo 16 d., šeštadienis

ko trūksta Utenos miestui ir kraštui ?

Taip jau susiklostė, kad ieškodamas karosų balai radau temą blogui.
Kai prieš 14 metų atsikraustėme į Utena, miestas atrodė beviltiškas. Kaip dabar atsimenu, kad su Petru kuriam tada buvo 3 metai bandėme pavakarieniauti kažkur Utenoje ir buvom apsupti beviltiškų žmonių su keiksmų tiradomis, nuo kiekvieno stalo šalia.  Buvo berods dvi vietos kur dar galima buvo bandyti vestis vaikus vakarienei ir pora apsmurgusių parduotuvių. Viskas.
Atvažiavus iš Vilniaus buvo toks įspūdis, kad patekome į kitą šalį su kitu mentalitetu ir kitom tradicijom. Kaip dabar atsimenu, kad į Uteną važiuodavom nusipirkti reikalingiausių dalykų ir kuo skubiau bandydavom grįžti namo.
Praėjo 14 metų ir Utena tapo manau beveik tobulu mažu miestu. Atsirado parkai, krantinės, kino teatras, stadionas, hipodromas, renovuotas baseinas, supermarketai, degalinės, restoranėliai ir tinklinis fast foodas. Realiai jei vienu mostu būtų renovuoti visi sovietiniai daugiabučiai miestas atrodytų kaip suomių ar švedų provincija. Gatvės jau dabar neprastesnės :)
Trūksta tiktai žmonių. Spalvotų ir skirtingų visomis prasmėmis.
 Kiekvieną kartą grįžus iš Vilniaus ar Kauno patenki į kažkokią smegduobę su kitu pasauliu. Utenoje atsisėdęs kur nors su kava ar šiaip parke beviltiškai grįžti atgal. Toks jausmas, kad miestas seniai aplenkė jo gyventojus ir jie neverti jo...  Tiesiog laimingas miestas negali būti toks vienodas ir nuobodus populiacijos požiūriu.
Visas tekstas tik dėl to kad šiandiena aplankiau netolimą kaimyną su vešlia barzda ir pasirišusį akmenėlių ir amuletų po kaklu. Balą sausino, karosų pasiūlė.


Įvažiavęs į teritoriją akimirką pasijutau lyg rytų teksase ar kokiam luizianos užkampyje šalia Leesvilio. Tik specifinio griliavimo kvapo būdingo tiems kraštams trūko.
Tokie žmonės daro Utenos kraštą įvairesnį ir laimingesnį. Jų istorijos :
https://www.facebook.com/9kmDangaus/



2017 m. rugpjūčio 20 d., sekmadienis

su vėliava ant laiptų. geriausios dienos šiemet

Nuo XIX a. mylimiausi vienkiemio svečiai būdavo kviečiami ant trobos laiptų atminimo nuotraukai. Tuomet matyt tai būdavo nepigus malonumas ir nuotraukų likę tikrai nedaug. Šias laikais tai nieko nekainuoja, bet ...
 Pirmą kartą pasikvietėm svečius ant senos trobos laiptų per 14 veiklos metų. Kai sodyboje apsilanko tūkstančiai svečių, norom nenorom imi saugoti savo privačią erdvę ir branginti ją. Visados stengiamės būti atviri ir svetingi savo svečiams, bet kiekvienam individui reikalinga saugi ir jauki erdvė į kurią kviečiami tik geriausi draugai.
Apie medikų šeimą iš Izraelio jau rašiau : http://aliaiblog.blogspot.lt/2016/09/nutinka-ir-taip.html
Tuomet, prieš metus Igoriui atsitikus nelaimei šeimoje, Zina liko pas mus su vaikais ir jiems išvykstant man drėko akys, o Ravikas tiesiog verkė. Buvo kažkoks nebaigtų dalykų jausmas...
Jie sugrįžo pas mus po metų, nepaisant ilgų jungtinių skrydžių, kadangi tiesioginių bilietų nebebuvo.
Mūsų šaldytuvą vėl užpildė rytų skoniais, su Igoriu vėl prasukom Suktinis :)
Be abejonės labiausiai lauktas sugrįžimas , ir geriausios dienos su svečiais 2017 metais.
p.s. žinau, kad Jūs skaitysite šita pranešimą. Būtinai pasimatysim Izraelyje ateinantį pavasarį. Žalius LT krepšinio rinktinės marškinėlius pažadu, kaip ir kitas lauktuves iš mažos, švarios, ramios , žalios šalies.

2017 m. liepos 16 d., sekmadienis

kaip visi užaugo.... 2010 ir 2017

Savo bloge turime skyrių   http://aliaiblog.blogspot.lt/search/label/ali%C5%B3%20istorija   
Jame senųjų laikų Alių istorija. Po truputi ima  kurtis naujųjų laikų istorijos.




Pirma nuotrauka daryta dabar, tai yra 2017, antroji 2010. Kaip visi užaugo....
 Dažnai stebėdamas kieme svečių vaikus, pagaudavau save bandantį atspėti kaip bus jiems augant, ar pamatysim tas dienas ar dar atvažiuos pas mus... Dabar matom besiskleidžiančius naujus gyvenimus krašteliu paliečiančius ir mus. Jaučiamės laimingi galėdami tai patirti.

2017 m. liepos 11 d., antradienis

mes amities au 19 eme arrondisseement de Paris

Nutinka gražūs, šviesūs  dalykai kurie įpučia kartais begęstantį ,,šiltai ir asmeniškai'' laužą.
Dabar gyvena pas mus svečiai iš Paryžiaus 19 rajono, kuriame patys prieš pusmetį gyvenome lankydami Paryžių.  Rusu pora jau 25 metai Paryžiuje. Ji iš Peterburgo, jis iš Uralo, o judviejų dvasia lyg iš seniai užmirštos naktinės Molčanovo laidos....
Tai ta Rusija, kurios ilgiuosi ir kuria be galo gerbiu.
Paprašiau išversti pranešimo antraštę į prancūzų kalbą, universiteto žmogaus, spėju moksklų daktaro ar profesoriaus. Jis tik šyptelėjo ir sutiko :)) 
Man atrodo tokios Rusijos  jau nebėra, ir galima ją susirinkti tik  iš tokių žmonių kaip Irina ir Viktoras. Anūkai balmatuojantys begalo prancūziškai ....
Rytoj eisim žiūrėti bebrų užtvankų į greta esančias lietuviškas džiungles.
p.s. Federika, aš daviau tavo epaštą tiems nuostabiems žmonėms. Tikiu turėsite gerą vakarą. Mes prisimenam patį geriausią rajoną Paryžiuje :))))) Ciao :))))

2017 m. gegužės 3 d., trečiadienis

tikras ūkis tik Alių svečiams

Tikras kaimo ūkis. Atstumas 23 km.
Labai smagu,  kad turime pasiūlyti tokia galimybę.
Keliaujant po Prancūziją ar Italiją, pasitaikius progai, visados užsukdavom į atvirus ūkius, nesvarbu ką gaminančius ar parduodančius. Puse iš jų nieko neparduodavo, dar dalyje niekas nepasitikdavo, bet visur būdavo kiemas su padargais, kartais traktorius ir atsiradęs noras prisėsti. Beveik visados būdavo betvarkė, bylojanti, kad čia viskas tikra, o ne parodomoji erdvė turistams.
Tėvynė Lietuva šias pasirinkimais smarkiai atsilieka. Pora metų ieškojome ūkio su šeimininkais kuriuos galėtume eksponuoti :))), savo svečiams, savo šalies svečiams. Norėjome dalintis tikra šalimi, tikrais žmonėmis ir tikriausiais naminiais galvijais/paukščiais/ gyvūnais. Tikromis istorijomis.
 Daug norėjome ? Taip.
 Užtat turime išskirtinę teisę, suteikti Alių svečiams galimybę pamatyti lietuvišką kaimą su tikrai ūkininkaujančiais šeimininkais. Kadangi šeimininkai savo ūkį atvėrė tik mūsų svečiams, nuorodų nebus. Visiems mus aplankiusiems ir susidomėjusiems - nuorodos bus :).
 Tikimės, kad po poros metų, atvirų ir svetingų ūkių Lietuvoje atsiras daugiau.

2017 m. balandžio 13 d., ketvirtadienis

kažkam šiandien diena geresiausia

Šiandiena aplankėm Vasaknų žuvininkystės ūkį kaip kasmet pavasarį. Belaukiant eilėje žuvų, pagalvojau, kad joms tai turėtų būti laimingiausia diena gyvenime. Iškentus mėtimą iš vienos talpos į kitą, atsainų pilstymą kibirais ir deguonies trūkumą, pagaliau laisvė ir nauji namai...
Kažkam gyvenimas juose bus trumpesnis, kažkam ilgesnis, bet juk tai laisvė ir natūrali aplinka, skirtingai nei ten iš kur atkeliauta....

2017 m. kovo 1 d., trečiadienis

keičiasi rezervacijų per booking.com taisyklės

Ant stalo pūpso naujas prietaisas- kortelių skaitytuvas.
Nuo šiandien keičiasi Alių rezervacijų booking.com sistemoje tvarka. Anksčiau atliekant rezervacijas, svečiai turėdavo atlikti bankinį mokėjimą, mes savo ruožtu turėdavome persiusti mokėjimui reikalingus duomenis. Kartais kildavo visokios painiavos. Iš kai kurių šalių svečiai mokėdavo nemažus komisinius už tarptautinius pervedimus. Nuo šiol viskas paprasčiau ir greičiau. Užsakant  booking.com sistemoje tereiks pateikti kortelės duomenis ir mes patys nuskaitysime pinigus, sutaupydami mūsų svečių laiką. Papildomas susijusias išlaidas prisiimsime sau.
Kita vertus svarbu žinoti, kad rezervacijoms atliktoms tiesiogiai per mus niekas nesikeičia ir lieka senoji tvarka.Visados sutaupysite rezervuodami tiesiogiai, nes mes išvengsime procentų mokėjimo įvairiems tarpininkams.  Kadangi esame labai smulkus verslas, kiekviena operacija atsiskaitant kortelėmis mums kainuoja papildomai, tai norinčius sutaupyti kviečiame naudotis sena tvarka, o skubantiems suteikiame galimybę atlikti viską greičiau ir su mažiau rūpesčių, bet šiek tiek brangiau.