Šitas bus apie gyvenimo malonumus ir būsimus iššūkius.
Mergaitės nuo jūros pavadino mūsų kiauniuką vardu Zefyriukas. Pavadino, tai pavadino - mažų ( sic) mergaičių minčių vingių nesuprasi ir nereikia aiškintis. Vardas prilipo iš karto, juolab Zefyriukas buvo mažas ir pragyveno su mergaitėmis nuo jūros savaitę beveik vilos viduje.... , na dar buvo tie nuo jūros kurie jau nebe mergaitės kartu :))))
Beveik po mėnesio Zefyriukas tapo tikru Zefyru, o mes pagalvojom koks Zefyras jei ne Emyras. Priskyrėm jam apleistos lauko virtuvės emiratą, tik laikinai , bet jam ten taip patik, kad niekur nebeina net prašomas. Karts nuo karto sukulia kokį seną nereikalingą puodelį, pradeda draskyti kartonines dėžes, ar tiesiog slėptis po aplūžusiomis taburetėmis visaip bandydamas demonstruoti savo būvio pranašumą prieš žmogišką.
Emyras akivaizdžiai neabejingas Gražinai ir jai praeinant visaip burzgia ir reiškia savo emocijas , Alių vyriškąja dalį ignoruodamas. Gražina kasdien nuneša ką nors skanesnio jam ir tada jau ir mes pasidžiaugiam nauju emyratu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą