Vasara kurios laukėme su nerimu ir neapibrėžtumu baigėsi. Laikas pasidalinti įspūdžiais.
Ekonominiais rodikliais buvo neženklus smukimas lyginant su 2019 metais, visais kitais aspektais vasara mums buvo absoliučiai kitokia nei paskutinės 10. Dėl covid per vasarą turėjome vos 4 rezervacijas iš užsienio : 2 vokiškas po 1 latvišką ir estišką. Svečių iš Lietuvos procentas sudarė 96 ir taip buvo gal tik pirmais veiklos metais. Tarkime 2019 lietuviški svečiai sudarė 27 %. Keitėsi viskas - nuo rezervavimo kanalų iki svečiū poreikių. Palikdami nuošalyje ekonominius parametrus atsigręžkime į socialinius, antropologinius Lietuvos svečio ypatumus.
Pirmas ir svarbiausias skirtumas, lietuviai yra griliavimo ir žvejybos mėgėjai. Jaunoji karta gal truputi artėja prie europinio vidurkio, bet tie kam per 40 visados ką nors keps ir dažniausiai žvejos. Kaip visados yra išimčių iš taisyklių, bet trendas toks akivaizdus, kad neįmanoma nematyti. Lietuvis skirtingai nei europietis neįsivaizduoja poilsio gamtoje be griliaus ir dažniausiai žvejybos. Kitas labai smagus dalykas, dingo įprotis kviesti šeiminką užkasti ar taurelę pakelti. Tai matyt buvo atėję iš mūsų rytų kaimynų ir dar prieš dešimt metų buvo norma. Supraskit, kasdien šašlyką valgyti ir girti, nėra labai įdomu ir miela.
Kiti aspektai kur lietuviški svečiai per vidurį maždaug. Vienareikšmiškai švariausiai patalpas palieka Vokietijos svečiai. Lietuviai tikrai gerokai paaugo šioje kategorijoje ir yra panašioje pozicijoje kaip skandinavai. Kita vertus skandinavai niekados nekvistionuoja apgyvendimo įstaigos taisyklių, o kas 10 lietuvis bando tartis dėl išskirtinių sąlygų.
Viską apibendrinus ir įvertinus , kad turime virš 80% EU ekonominiu rodiklių, manau lietuviškas turistas turi 90% savybių dėl kurių europos turistų trokšta visas pasaulis. Su tuom visus ir sveikinam !
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą