2011 m. gegužės 27 d., penktadienis

močiutės skrynia

Kuparas dar kitaip vadinamas. Jau seniai reikėjo restauruoti, vis neprisiruošdavome.
Ka ten ,,restauruoti'', tiesiog nušveitėme atsilupusius ir nereikalingus dažų sluoksnius, sutvarkėme metalinius apkaustus ir nudažėme. Medinės dalies dažyti rankos nepakilo, tokie grožiai nušveitus išlindo. Tai kas kad ornamentai vietom visai sunykę, geriau jau tokie , nei nauji... Nulakavom tik ir viskas.

P.S. Betvarkydamas tą ,,dėžę'' norom nenorom pagalvoji apie moters pasaulį prieš šimtą metų ir dabar. Visas turtas sutilpdavo į tokią dėžutę juk. Dabar nebetelpa, kur jau, tik kad dėžutės suprastėjo.

Komentarų nėra: