Kai pradėjome savo veiklą , nustebdavom sulaukę svečių iš Lietuvos pajūrio. Kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų, įsivaizdavome kad žmonėms gyvenantiems prie jūros ir taip gerai, kam dar kur nors judėti.
Matyt noras keisti aplinką būdingas daugeliui iš mūsų - gyvenčius kalnuose žavi lygumos, kepinumus karščio - šaltos žiemos ir pan ir atvirksčiai.
Inga su Tomu ir vaikais mūsų žmonės Klaipėdoje , ten kitame Lietuvos gale už 400 km.
2 kartai 2009 metais, kartas 2010 , ir viliuosi dar kartai kažkada...
Tomas atvykęs pas mus visada nuvyksta pas žinomą aludarį p.Čižą, tai ir mums dovanų atveža. Po to mainus visokius darome: alus už sūrį, pieną ar kiaušinius.
Atskira kalba būtų apie vėžiavimą. Praitais metais Petras Tomą su dukra nuvedė prie ežero naktį vėžių gaudyti. Smagu juk ... , vaikui turėtų įspudis likti ilgam...
Atsitiko taip , kad su visais jais vienas iš vietnių pakalbėjo švelniai tariant ne normine rusu kalba, ir bandė anot mergaitės ,,atimti krabukus''. Taigi toks įspudis liko... Daugiau nebeinam tenai, palikom tą nelaimėlį su jo iškalba ir ,,krabukais''.
Šiemet užtat ,,krabukai'' buvo iš mūsų tvenkinio ir be neigiamų emocijų.
Ši šeimyna augina ne vieną šunį, tai smagu buvo žiūrėti į abipusias, Jų ir Argo siumpatijas.
Tokie tad jaukūs žmonės iš Klaipėdos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą