2018 m. balandžio 7 d., šeštadienis

amžinas malkų klausimas

Spėju, kas nepasikeitė nuo prosenelio laikų , tai malkų poreikis. XIX a. žinoma  metama malka į krosnį turėjo kainuoti kur kas brangiau nei dabar. Nepaisant gausios šeimos, juk nebuvo įrankių tokių ar prietaisų kaip dabar.
Nors turim savo miško, malkos kainuoja, o procesas užtrunka vis ilgiau. Berods dar 2017m. lapkričio mėnesį ėjau pas urėdą deklaruoti kirtimo. Popierizmas užtruko pora savaičių, kol suradom medkirčius su reikiama technika, o svarbiausia noru dirbti,  praėjo dar mėnesis. Jau 2018m. miško vyrai atvažiavo ir pradėjo dirbti. Po to jiems noras dirbti buvo dingęs. Po to vėl atsirado, vėliau vėl dingo.



Vienu metu atrodė kad rąstai taip ir liks miške. Juk rankomis neatsineši, o atėjus pavasariui net su traktroriumi neištrausi dėl dingusio pašalo. Vėliau  kažkaip viskas stebuklingai susitvarkė ir malkos radosi kieme. Taigi turim gerą laiką dabar skaldydami ir vežiodami prie kiekvieno namo, kad svečiui smagiai degtų.



Komentarų nėra: