mūsų medis

Visu pirma ne visiems taip pasiseka....
Ne kiekvienas savo kieme turi tokį medį. Kai jam penkis kartus daugiau negu tau, kai jis pamena XVIII amžių ir su kiekviena vasara sužaliuoja naujai, imi jaustis trumpa akimirka po jo šešėliu...
Gal begalo drėgni metai, o gal šiaip pirmas gydytojų vizitas pragyvenus 200 ar daugiau metų.
Du suaugę kamienai šiemet atskilo viens nuo kito ir vienas pavojingai pasviro.... Atsirado daugybė patarėjų , kad reikia nedelsiant pjauti. Tarpas tarp kamienų padidėjo nuo piršto storio iki plaštakos. Griūties atveju mes vietoj daržinės turėtumėm daug malkų ir visiškai suniokotą savo techniką saugomą joje. Prie viso to automobilis parkuojamas prie geresniosios vilos, taptu metalo laužu.
Kai jau atrodė situacija tapo beviltiška, atsirado sprendimas. Mūsų draugė dr. Dalia Vasiliūnienė norėdama mums padėti kreipėsi į dendrochronologą  dr. Adomą Vitą o jis patarė kreiptis pas Aukštaitijos arboristus :  https://www.facebook.com/Auk%C5%A1taitijos-arboristai-459966010818864/?fref=pb&hc_location=profile_browser

Po to viskas vyko labai sklandžiai. Atvažiavo puikus vaikinai su Subaru, o su Subaru atvažiuojantys žmonės iš karto indikuoja, kad jie bus puikus :), apžiūrėjo, pažadėjo ir padarė.
Viršuje atsirado dinaminė jungtis sauganti nuo įmanomo griuvimo, virstančiam kamienui sumažinta laja 25%. Medis bus nuolat stebimas, ir jei jam nebeužteks savo jėgų, atsiras statinė jungtis.

Ąžuolas matyt tikrai nenutuokė koks jis bus svarbus, negalėjo pagalvoti kad kažkada ant jo virvių pagalba, kabarosis tie kurie visados apačioje. Jaučiamės atlikę gerą darbą. Tikimės, kad kai mūsų nebebus, niekas nebeprisimins šio pranešimo,  mūsų medis atėjus pavasariui su kasmetine jėga deklaruos gyvybę.