2015 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienis

צדקה היסטורית

Antraštė lietuvių kalba skambėtų ,,Istorinė teisybė''.
Jau antra savaitė pas mus lietuvių kalba tapo mažumos kalba. Po ispanų, vokiečių, maišalynės hebrajų paėmė viršų ir nesiliaus iki rugsėjo vidurio... Tiesos akimirka Tauragnų kraštui. Iki nacių siautėjimo Utenoje žydu gyveno apie 30 % , o Tauragnuose net 75 % buvo žydai.... Neliko nei 1% !! Kokio lygio turėjo būti katastrofa jei taip atsitiko ! Kiek visi praradom ! Kokio lygio kaltė ant mūsų visų krenta !
Jau dabar jaučiu, kad kai kas skaitydamas ims šiauštis- mes čia nieko dėti, čia nacių darbas. Toks požiūris Jus prilygina niekaip neišgyjančiai rusu tautai. Jie taip pat sako - ko tie baltijos šalių žmonės nerimsta, juk tiek gamyklų pastatėme, tiek kelių nutiesėme. Kaltės nesuvokimas įkalinantis naciją savo baimėse,  anksčiau ar vėliau atveda prie tautos nelaimių pradedant ekonominėmis ir baigiant bendražmogiškomis.

Parašiau tokią įžangą dėl šios nuotraukos. Viena mama tiesiog kažką pasakė hebrajiškai ir visi vaikai klusniai iškėlė rankas.... , o aš išsigandau.... Taip tolima ir taip artima iš nacių skelbtų fotografijų. Taip tolima ir taip artima nuo prieškarinių Tauragnų. Nebereikia mano mėgstamo dėstytojo Leonido Donskio tiesų apie Jidiš kultūrą Lietuvoje, nebereikia senelio pasakojimų apie žydų važiuojančias parduotuves Aliuose iki komunistams viską sugriaunat .... Krislas mažos istorinės teisybės ir didelis kaltės jausmas....
p.s. Šiandiena šeštadienis, abi žydų šeimos nevairuoja, nefotografuoja ir dar bala žino ko nedaro. Užtat man galima buvo tas nuotraukas padaryti, o ne tokias dramatiškas man, įkelsime i savo fasebooko paskyra.

Komentarų nėra: