Gyvenimas kaskart primena, kad pareguliuoti nelabai išeis. Jau berods antri metai esam karo stovyje ir su kiekviena diena mūsų pozicijos silpnėja. Mėnesis po mėnesio prarandam savo teritoriją ir po truputi aštriadančių ordos artėja link mūsų. Ko tik nebandėme. Samdėme medkirčius, ekskavatorius, žmones su ginklais ir spąstais.... Mūsų biudžetas šiai operacijai senka, o situacija negerėja. Kapituliavome. Paprašėme finansinės pagalbos greta esančios Lietuvos. Rytoj atvažiuos kažkokia komisija ir galbūt tos galingos valstybės pareigūnai susimylės skirti kažkiek pinigų mūsų militaristiniai kompanijai. Žmonių kalba sakant - mes pasiduodame.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą