Viskam kada nors ateina galas. Kai kuriems uosiams sodintiems dar prosenelio XIX a. pabaigoje ši diena tapo lemtinga... Kamienai prie kelmo jau seniai buvo tuščiaviduriai ir su kiekvienais metais medžiai galiūnai tapdavo vis pavojingesniais šalia esančiai trobai, Argo voljierui ir gyvybei.
Suskaičiavome, kad nupjautiems turėjo būti apie 140 metų. Kamieno skersmuo beveik metras, aukštis su lig penkiaukščiu. Mūsų kvalifikacija ir turima technika nebetinkama tokiems projektams- samdėme profesionalus. Mirė ligoniai, nieko nekliudydami ir neužgaudami. Žemė nuo smūgių sudrebėdavo atiduodama paskutinę pagarbą tiems kurie dar prisimena pačia Alių pradžią ir žmones tuomet gyvenusius....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą