1939 liepa

 Apie šitą nuotrauką liepai atėjus vis dažniau pagalvoju. Nedaug išliko tų fotografijų iš Alių smetoninių, o šita berods buvo mamos mėgstamiausia. Ji mažiausia , sėdi pirmoje eilėje ant tų pačių laiptų kur mes dabar...
Gonkelis tas pats, tiesa langai pakeisti, troba ta pati.
1939 liepa. Nejučiom pagalvoji, ar jie jautė tą katastrofą kuri artėja ? Jau greit prasidės okupacija, viskas pasikeis negrįžtamai, dar penkis metus troboj gyvens pasikeisdami rusų ir vokiečių kareiviai. Vokiečiai vaikams dalins šokoladinius saldainius ir kojom atidarinės duris- suprask purvinos rankenos. Rusai mergins vyresnes mamos seseris, bet kaip ir vokiečiai nieko nenuskriaus... Vėliau ateis NKVD ir MGM smogikai ir kažkas važiuos leningrado kaleiman, kažkas į sibirą, o kažką tiesiog tampys negyvą po Uteną...
Gyvenimas matomas šioj nuotraukoj sugrius po poros metų negrįžtamai ir ilgam.
Kitoje gal trobos daugiau matosi....

Čia 1930 , mama dar negimusi, užtat mano senelis  šuniuką apkabinęs. Kitas vyriškis rašytojas Andriukaitis, mano krikšto tėvo tėtis, sibire miręs. Kauno inteligentai Aliuose :)))
Kai mes dabar paveiksluojamės kur šalia tos trobos - atrodo viskas patikima ir saugu. Matyt kaip tuomet...