Nebesuskaičiuoju.
Nebesuskaičiuoju kiek jau kartų Tadas su šeima , o kartais ir draugais, buvo pas mus. Manau galbut 12-15 jau tikrai susidarys. Pirmą kartą pasimatėme berods prieš kokius keturis metus ir vis dar matomės... Beveik kaip giminės pasidarėm. Petras visada jau laukia Tado dukters Alisos. Ko tik jie čia nedarė- ir ,,bazes'' iš sniego statė ir futbolą žaidė...
Kai pradėjome savo veiklą savo internetineme puslapyje rašiau , kad tikimės suburti žmonių ratą kuriems taptumėm lyg draugais, o mūsų vienkiemis lyg antrais namais. Suvokiau tai labiau kaip siekemybę, o praėjus ne tiek daug laiko tai pasidarė realybė. Begalo džiaugiuosi , kad turime tokiu žmonių kaip šie. Kaip bebūtų besiversdami savo veikla, esame priklausomi ir kartu dėkingi jiems , kad galime gyventi taip kaip dabar...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą